Tyrimas buvo paskelbtas rugsėjo 8 d. žurnale „British Journal of Sports Medicine“. Kaip cituoja „Harvard Health“, tyrime buvo remiamasi 64 tūkst. 743 suaugusiųjų Jungtinėje Karalystėje, kurių vidutinis amžius buvo 62 metai, duomenimis.
Tyrimo dalyviai savaitę ant savo riešų nešiojo aktyvumo stebėjimo įrenginius, kurie padėjo sekti kasdienį žingsnių skaičių ir ėjimo tempą. Per maždaug aštuonerius metus trukusį stebėjimo laikotarpį tiriamojoje grupėje mirė 1 tūkst. 697 žmonės, iš kurių 502 – nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Norėdami nustatyti kiekvieno asmens ėjimo tempą, tyrėjai apskaičiavo vidutinį žingsnių skaičių per minutę 30-ies aktyviausių dienos minučių metu. Kasdienis žingsnių skaičius buvo suskirstytas į šias kategorijas: mažiau nei 5 tūkst., 5–7,5 tūkst.; 7,5–10 tūkst. ir daugiau nei 10 tūkst. žingsnių per dieną.
Žmonės, kurie per dieną nuėjo mažiau nei 5 tūkst. žingsnių, bet greitesniu tempu, turėjo žymiai mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar kitų priežasčių riziką. Tiesą sakant, jų rizika buvo panaši į žmonių, kurie per dieną nueina nuo 5 tūkst. iki 7,5 tūkst. žingsnių, bet lėtesniu tempu. Tiesa, 7,5–10 tūkst. žingsnių per dieną buvo susiję su mažiausiu mirtingumu tarp visų grupių.
Autorių teigimu, greitas tempas – bent 90–100 žingsnių per minutę – 30 minučių per dieną gali būti naudingas siekiant ilgaamžiškumo.
Kai kuriems žmonėms pasiekti 10 tūkst. žingsnių per dieną gali būti sunku dėl amžiaus, sveikatos problemų, darbo grafikų ar kitų apribojimų. Tyrėjai pažymėjo, kad derindami spartesnį ėjimą, kai pasiekti 10 tūkst. žingsnių galimybės nėra, ir didesnį kiekį žingsnių, kai tokia galimybė yra, žmonės gali pasiekti gerų rezultatų.
Naujausi komentarai