P. Cvirkos gimtinėje pakeistas jo vardo gatvės pavadinimas

Maždaug 500 metrų ilgio P. Cvirkos gatvė taps Kalno gatve, joje gyvena beveik 30 veliuoniškių. Tai jau trečia pervadinta jo vardo gatvė rajone.

Naujas gatvės pavadinimas pasirinktas atlikus gyventojų apklausą – jos metu buvo pateikti septyni pasiūlymai gatvę pervadinti Dvaro, Junigedos, Kalno, Kunigaikščių, Legendų, Rašytojų, veliuoniškio dailininko ir rašytojo Šarūno Šimulyno vardais.

Daugiausia balsų gavusios Kalno pavadinimui rugsėjo 24-ąją pritarė savivaldybės taryba.

Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta sako, kad didelių išlaidų dėl gatvės pavadinimo keitimo nebus.

„Yra dvi lentelės su gatvės pavadinimu. Jau užsakiau, kai tik pagamins, pakeisime“, – BNS teigė seniūnas.

Kaip BNS sakė daugiau negu 35 metus miestelyje gyvenanti bažnyčios tvarkytoja Ingrida Boguckienė, naujas gatvės pavadinimas atitinka Veliuonos charakterį.

„Veliuonos miestelio reljefą turime ant kalno – visi gyvename ant kalno. Ir ta mažyte gatvele taip pat lipame į kalnelį. Nėra jisai toks didelis, bet tikrai duoda pridusimo. Tiek važiuojant dviračiu, tiek einant“, – BNS teigė Veliuonos gyventoja.

2024 metais Seredžiaus miestelio P. Cvirkos gatvė pervadinta į Palemono, o Jurbarko to paties pavadinimo gatvė – į Bibliotekos gatvę.

Tuo metu Veliuonoje P. Cvirkos vardu pavadintą gatvę tada nuspręsta laikinai palikti, gyventojams pakartotinai kreipusis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.

Speciali ekspertų komisija yra pripažinusi, kad P. Cvirka buvo aktyvus okupacinės valdžios organizuoto rinkimų farso aktyvistas, Lietuvos komunistų partijos narys ir suklastotų rinkimų rezultatų pagrindu išrinktas Liaudies Seimo deputatu, jo prezidiumo sekretoriumi (1940 metų birželį–liepą).

Jis nuo pat 1940-ųjų pirmosios sovietų okupacijos palaikė ją, šlovino sovietinę valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną, iki mirties 1947-aisiais išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nariu, 1945–1947 metais buvo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai ir pan.